

Fizinio aktyvumo nauda gydymo metu
Moksliniais tyrimais įrodytas ir dabar jau neabejojamas fizinio aktyvumo saugumas ir naudingumas sveikatinimo procese sergant onkologinėmis ligomis, siekiant ne tik geresnės bendros sveikatos, bet ir mažinant fizinius ir psichologinius neigiamus ligos ir gydymo padarinius.
Atliktuose tyrimuose lyginant po vėžio diagnozės aktyvų gyvenimo būdą gyvenančius tiriamuosius su pasyviaisiais, nustatyta, kad gyvenimo kokybės vertinimas skiriasi mažiausiai 17 procentų – geriau jautėsi fiziškai aktyvūs tiriamieji. Aktyvumas ir sporto užsiėmimai yra reikšmingas veiksnys ne tik geresnei fizinei savijautai, bet ir funkciniam pajėgumui, emocinei savijautai.
Netrūksta įrodymu, kad fiziniai pratimai yra naudingi, nes:
-
Stiprina kaulų-raumenų sistemą;
-
Stiprina širdies-kraujagyslių sistemos pajėgumą;
-
Mažina nuovargį;
-
Apsaugo nuo erekcijos funkcijos sutrikimų;
-
Mažina kraujo krešulių susidarymo tikimybę;
-
Gerina bendrą gyvenimo kokybę;
-
Aktyvina protinę, mąstymo funkcijas;
-
Padeda palaikyti normalų kūno svorį.
Fizinis aktyvumas yra svarbus visose vėžio stadijose ir gydymo etapuose. Moksliniais tyrimais pagrįstos rekomendacijos, skatinančios fizinį aktyvumą visuose etapuose:
-
Aktyvaus vėžio gydymo metu – apsaugo nuo fizinio pasyvumo neigiamų padarinių, mažina jaučiamą nuovargį.
-
Po gydymo – padeda atstatyti fizinę ir emocinę sveikatą.
-
Aktyvaus gydymo metu ir po jo – fizinis aktyvumas gali sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę, taip pat apsaugo nuo kitų ligų.
Esant išplitusiai ligai fizinis aktyvumas padeda išlaikyti žmogaus nepriklausomumą ir geresnę bendrą sveikatą, savijautą.
Fizinio aktyvumo specializuotos programos sergantiems onkologinėmis ligomis pasižymi:
-
Suteikia galimybę saugiai ir veiksmingai bendruomenėje atlikti fizinius pratimus, skatina bendravimą tarp panašių poreikių turinčių žmonių.
-
Suteikia žinių apie gyvensenos ypatumus sergant onkologinėmis ligomis ir baigus gydymą.
-
Gerina protinę ir fizinę sveikatą.
-
Pasižymi ilgalaikiu teigiamu poveikiu mažinant ligos atsinaujinimo tikimybę.
-
Remiantis Australijos Klinikinių Onkologų Asociacijos rekomendacijomis siūloma:
-
Fizinio aktyvumo užsiėmimai turėtų būti standartinio gydymo plano dalimi, siekiant geriau kontroliuoti ir mažinti vėžio ir gydymo šalutinius reiškinius;
-
Geriausia ir veiksmingiausia tinkamo fizinio aktyvumo parinkimo sąlyga – specialistai, dirbantys su onkologinėmis ligomis.
-
Rekomenduojama vengti fizinio pasyvumo, siekti mažiausiai 150 minučių per savaitę vidutiniško intensyvumo aerobinių fizinių pradimų, 2-3 kartus per savaitę vidutinio intensyvumo jėgos treniruočių.
Atskiros fizinio aktyvumo rekomendacijos parengtos apie pratimų naudą limfedemos mažinimui. Šios rekomendacijos skirtos tiems žmonėms, kuriems po gydymo (dažniausiai krūties operacijų) pasireiškia limfotakos nutekėjimo sutrikimai, lemiantys tinstančias rankas ar kojas (pvz.: po mažojo dubens operacijų).
Šiose rekomendacijos pabrėžiama, kad fizinis aktyvumas neapsaugo, nesukelia ir nepablogina limfedemos, tačiau gali reikšmingai padidinti galimybę atlikti judesius ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Prieš pradedant aktyviai sportuoti, reikia įvertinti:
-
Fizinį aktyvumą ir pajėgumą iki gydymo;
-
Ligos ir gydymo įtaką;
-
Limfedemos išreikštumo lygį.
Geriausiai įvertins ir sudarys individualų, veiksmingą ir saugų fizinio aktyvumo planą specialistas, todėl prieš pradedant aktyviai tikslingai sportuoti – rekomenduojama individuali onkologo ir kineziterapeuto konsultacija, užtikrinant fizinių pratimų saugumą ir veiksmingumą.
Rekomendacijos pirmiesiems žingsniams:
-
Fiziniu aktyvumu užsiimti pradėkite iš lėto ir krūvį didinkite palaipsniui.
-
Intensyvus vaikščiojimas gali būti gera pradžia, jeigu anksčiau nesate sportavę. Palaipsniui didinkite atstumą ir greitį. Sportuoti pradėti galite nuo jogos, dviračio minimo, plaukimo ar vandens aerobikos (prieš pradedant lankyti baseiną būtina atsižvelgti į galimas rizikas, todėl aptarkite su specialistu).
-
Pasistenkite atlikti fizinius pratimus kasdien. Apgalvokite iš anksto dienotvarkę ir jos laikykitės. Bus daug lengviau kasdien atlikti pratimus jeigu tai taips įprasta dienos dalimi.
-
Visuomet įtraukite pasivaikščiojimą – nueikite truputį toliau nei įprasta, daugiau vaikščiokite mieste.
Kūno padėtis
Kai gulite arba sėdite galite pasirinkti kūno padėti, lengvinančią limfos nutekėjimą.
-
Esant rankos limfedemai – kai sėdite, pakelkite ranką iki jums patogaus aukščio, po ja padėkite pagalvėlę, taip sumažindami atsirėmimo svorį, tačiau neįtempkite peties.
-
Esant kojos limfedemai – nesėdėkite nuleidę kojų – pakelkite ant sofos ar kėdės. Po keliais pasidėkite pagalvę, kad sumažintumėte atsirėmimo jėgą.
Galvos ir kaklo limfedema – miegokite pasidėję 2-3 pagalves, kad geriau nutekėtų limfa.
Pagrindinis fizinio aktyvumo tikslas – būti aktyviam tiek daug kiek įmanoma.
Jeigu dėl ligos ir gydymo tam tikrą laikotarpį esate priversti praleisti lovoje – sumažėjęs fizinis aktyvumas ir raumenų jėga ilgainiui gali nulemti ir mažėjančią raumenų masę. Todėl fizinis aktyvumas net ir šiuo, priverstinio poilsio laikotarpiu, turi užtikrinti raumenų jėgos lavinimą, judesių amplitudžių gerinimą – tokia fizinio aktyvumo terapija turės teigiamos įtakos ne tik griaučių-raumenų sistemai, tačiau reikšmingai pagerins lėtinio nuovargio bei depresijos simptomus bei sumažins tikimybę galimoms pasyvumo sukeltoms komplikacijoms – praguloms, įvairiems infekciniams susirgimams.


Onkologinė liga ir jos gydymas daugeliui susirgusių, sukelia ūmius ir ilgalaikius fizinius, psichologinius pašalinius reiškinius, kurie reikšmingai blogina ne tik bendrą gyvenimo kokybę, bet ir neigiamai veikia savijautą, blogina atsaką į gydymą, sunkiau toleruojami šalutiniai reiškiniai.
Nustatyta, kad tinkami fizinio aktyvumo pokyčiai net jau nustačius vėžio diagnozę, reikšmingai pagerina ar sumažina patiriamus nepageidaujamus reiškinius, gali reikšmingai sumažinti sąnarių skausmus, su vėžiu susijusį nuovargį, raumenų jėgą, fizinį pajėgumą, nuotaiką, protinę sveikatą ir bendrą gyvenimo kokybę. Tyrimais įrodyta fizinio aktyvumo nauda siekiant geresnio atsako į gydymą, atitolinant ligos progresavimo tikimybę.
Vienas dažniausių sergančiųjų onkologinėmis ligomis nusiskundimų yra vėžio sukeltas nuovargis. 80-100 procentų pacientų nurodo, kad jautė ar jaučia lėtinį nuovargį, susijusį su liga ir gydymu. Lėtinis nuovargis neretai išlieka ir baigus gydymą praėjus mėnesiams ar net keletui metų.
Tarptautinis apibrėžimas su vėžiu susijusį nuovargį apibrėžia kaip keliantį įtampą, lėtinį, subjektyvų fizinio, emocinio, mąstymo nuovargį arba išsekimą, sąlygotą vėžio arba vėžio gydymo ir jis nėra proporcingas patiriamam fiziniam aktyvumui, tačiau turi įtakos kasdieninėms funkcijoms. Vėžio sukeltas nuovargis yra reikšmingas veiksnys kasdieninių darbų atlikimui, socializacijai, reintegracinai ir bendrai gyvenimo kokybei. Moksliniais tyrimais spėjama, kad su vėžiu susijęs nuovargis gali būti vienas iš predikcinių veiksnių vertinant kaip greitai liga progresuos arba bus stabili.
Fizinis aktyvumas ir sportas – tai ne medikamentinė priemonė, veiksminga gerinant fizinę, psichologinę savijautą gydymo metu ir po jo. Neabotinai tinkamai parinktas ir individualiai sudarytas fizinio aktyvumo planas stiprina raumenų jėgą ir reguliuoja kūno riebalinio ir raumeninio audinio pasiskirstymą, ir taip yra svarbu sergant visomis lėtinėmis ligomis, įskaitant ir onkologiją.
Vienos didžiausių ir prestižiškiausių Cohrane mokslinių tyrimų sisteminės apžvalgos patvirtina, kad aerobiniai pratimai mažina vėžio sukeltą lėtinį nuovargį.
Nustatyta, kad su priežiūra atliekami fiziniai pratimai yra ženkliai veiksmingesni pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis. Su specialistais atliekami pratimai gerina pratimų atlikimo techniką, intensyvumą, didina drąsą atlikti įvairius pratimus, užtikrinant maksimalų saugumą ir veiksmingumą. Nustatyta, kad specialisto priežiūra lemia ir geresnį raumenų treniravimą, užtikrinant optimalią jų funkciją bei gerinant bendrą gyvenimo kokybę sergant onkologinėmis ligomis.
Atliekant fizinius pratimus su specialistu, pratimai, krūvis ir intensyvumas parenkami individualiai, atsižvelgiant į ligą, taikomą gydymą, individualius poreikius ir gretutines ligas.
Atliktas tyrimas su sergančiais krūties ir žarnyno vėžiniais susirgimais – nustatyta, kad fiziniai pratimai, atliekami specialisto priežiūroje, po 12 savaičių reikšmingai pagerino fizinį aktyvumą, funkcionalumą, sumažino nuovargį, pagerino socializaciją, širdies-kraujagyslių sistemos aktyvumą, padidino skausmo slenkstį ir bendrą gyvenimo kokybę. Tyrime, kuriame dalyvavo krūties vėžiu sergančios moterys, nustatyta, kad individualiai parinktas vidutinis ar didelis fizinio pratimų intensyvumas pagerino kvėpavimo sistemos funkciją, sumažino su vėžiu susijusį nuovargį gydymo metu ir baigus.
Kontroliuojamas fizinis aktyvumas reikšmingai sumažina vėžio sukeltą nuovargį chemoterapijos metu, tačiau svarbu ne tik pratimai su specialistu, bet ir tinkamai sudarytos aerobinės ir pasipriešinimo treniruotės.
Geriausius rezultatus pasiekia tiriamieji, kurių treniruotėse derinami aerobiniai, pasipriešinimo ir tempimo pratimai, atliekant juos specialisto priežiūroje.
Nepaisant rekomendacijų ir teigiamo jo poveikio, dėmesys fizinio aktyvumo pratimams išlieka mažas tarp sergančiųjų onkologinėmis ligomis. Didžiojoje Britanijoje rengiamos fizinio aktyvumo programos, skirtos sergantiesiems vėžiu, supažindinami pacientai ir jų artimieji su aktyvumo nauda ir poveikiu, kviečiant į paskaitas, seminarus, dalijant įvairią informacinę medžiagą.
Dažniausios pasyvumo priežastys, įvardytos pacientų:
-
Neturiu aiškios priežasties kodėl esu pasyvus;
-
Aš manau, mano sveikata trukdo dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose (dėl skausmo, nuovargio, apsunkinto kvėpavimo, išvestų dirbtinių drenų, maišelių, dėl periferinės neuropatijos)
-
Neturiu pakankamai laiko;
-
Manau, man nepatiktų, jaučiau diskomfortą, mane kritiškai vertintų aplinkiniai;
-
Sudėtinga atvykti į užsiėmimo vietą;
-
Man trūksta motyvacijos ir įkvėpimo prisijungti prie grupinių užsiėmimų;
-
Aš jaučiuosi per daug piktas, įsitempęs, kad galėčiau dalyvauti su kitais žmonėmis.
Fizinis aktyvumas naudingas ne tik dėl tiesioginio teigiamo poveikio, tačiau ir svorio mažinimo tikslui. Neabejotina, kad viršsvoris didina riziką sąnarių ligoms, giliųjų venų trombozei, dėl kurios nebus galima tęsti vėžio gydymo, širdies-kraujagyslių sistemos ligų riziką, kuri taip pat ypatingai svarbi vertinant paciento pajėgumą atlaikyti specifinį gydymą.
Taigi, fizinis aktyvumas, reikšmingas visiems pacientams siekiant visapusiško sveikatinimo.
FIZINIS AKTYVUMAS REMISIJOJE
Vienas didžiausių ir svarbiausių uždavinių remisijoje – baigus aktyvų gydymą ir įsitraukus į ilgalaikę stebėsenos programą – gyvenimo kokybės ir bendros sveikatos gerinimas.
Fizinis aktyvumas ir sportas onkologiniams pacientams turi teigiamą tiek psichologinį, tiek fiziologinį poveikį. Dabar jau netrūksta tai patvirtinančių įrodymų, tačiau vis dar jaučiamas didelis fizinio aktyvumo rekomendacijų integravimo trūkumas į stebėsenos programas, skirtas tiek gydymo metu, tiek baigus aktyvų gydymą. Tinkamai parinkti fiziniai pratimai, jų intensyvumas ir dažnumas, reguliarumas yra ypatingai svarbu siekiant teigiamo poveikio. Šios programos ir rekomendacijos turėtų būti aiškiai atskirtos nuo įprasto kasdieninio judrumo, atliekant namų ruošos darbus ar kitas rutinines veiklas.
Fizinis aktyvumas ir sportas yra ypatingai svarbi palaikymo programa, siekiant lėtinio nuovargio mažinimo, gerinant širdies-kvėpavimo funkcijas, mažinant depresiją, nerimą, įtampą, gerinant gyvenimo kokybę. Todėl į tai ypatingai svarbu atsižvelgti ir įvertinti vėžio gydymo metu ir po jo.
Tačiau siekiant saugumo ir veiksmingumo būtinos individualios rekomendacijos, specialisto priežiūra. Struktūrizuota programa, įtraukiant mitybos rekomendacijas, psichologines konsultacijas, įvertinant ligos ir gydymo padarinius bei pašalinius reiškinius – tamprus įvairių specialistų bendradarbiavimas yra reikalingas siekiant veiksmingos pagalbos sau.
