Gero miego svarba
Išsimiegojimas ir poilsis yra gyvybiškai būtini gerai sveikatai ir savijautai, todėl į juos ypatingą dėmesį kreipia ir Integracinės onkologijos specialistai. Individualaus miego/aktyvumo ciklo įvertinimas ir koregavimas yra viena iš sudedamųjų sveikatinimo programų dalių sergant onkologinėmis ligomis.
Holistinės onkologijos specialistai pabrėžia bioritmo svarbą (kitaip dar vadinamą cirkadiniu ritmu), kuris reikalingas žmogaus pilnavertiškam sveikatinimui ir sveikimui.
Įvairūs miego sutrikimai tarp sergančiųjų onkologinėmis ligomis yra tris kartus dažnesni nei bendrojoje populiacijoje. Tarp sergančiųjų onkologinėmis ligomis nemiga vargina daugiau nei pusę žmonių. Tarp naujai diagnozę išgirdusių pacientų miego/aktyvumo ritmo sutrikimai nustatomi 30-75 procentams sergančiųjų.
Miego sutrikimai yra susiję ne tik su blogesne gyvenimo kokybe, bet ir didesniu jaučiamu skausmu, kurį sunkiau valdyti, didesniu nekontroliuojamu nuovargiu, dažnesnėmis depresijomis, nerimu, atsibudimu iškart pavargus. Simptomai priklauso ir individualiai, ir nuo ligos lokalizacijos ar stadijos. Dažniausiai skundžiamasi sunkiu užmigimu, dažnai prabudimais arba labai trumpa miego trukme. Tačiau daugelis žmonių miego sutrikimų nesureikšmina ir dažnu atveju nesprendžia – nežino nei kodėl reikia ir ką galima pakeisti. Bet ar tikrai miegas neturi reikšmes gydymo rezultatams?
Miego/poilsio/aktyvumo ciklas yra vienas iš svarbiausių žmogaus bioritmo sudedamųjų dalių. Integracinės onkologijos Lietuvoje vystytoja ir praktikė Dainora Mačiulienė teigia, kad holistinės onkologijos pasaulyje miegas vertinamas kaip viena iš šešių svarbiausių geros sveikatos dalių - tarp fizinio aktyvumo, mitybos, streso kontroliavimo, tarpusavio santykių ir namų aplinkos.
Paskelbti tyrimo rezultatai, kuriame dalyvavo išplitusiu plaučių vėžiu sergantieji su sutrikdytu įprastu cirkadiniu ritmu – jiems nustatytas mažesnis fizinis aktyvumas, blogesnė miego kokybė. Pastebėta, kad šie pacientai patiria ženkliai didesnį nerimą ir depresiją, itin mažai miega naktį, jaučia didesnį nuovargį dienos metu, išsako blogesnę gyvenimo kokybę, lyginant su pacientais, kurių cirkadinis ritmas yra sureguliuotas.
Miegas (ypač naktį) yra laikas, kai kūnas ilsisi, atsistato imuninė, metabolinė ir endokrininė sistemos, todėl kokybiškas miegas yra toks svarbus veiksnys ne tik savijautai, bet ir sveikatai.
Kaip miegas blogina bendrą sveikatą
Nepakankamas miego kiekis naktį turi įtakos:
Mažesniam melatonino kiekiui kraujyje, kitaip vadinamo miego hormonu, kuris reguliuoja miego kokybę.
Padidėjusiam kortizolio kiekiui kraujyje. Dėl ilgalaikio padidėjusio kortizolio ir adrenalino kiekio kraujyje gali sutrikti daugelio organizmo sistemų funkcijos, vėliau ilgai ieškant sutrikimų priežasties.
Tuomet kai cirkadinis ritmas yra sutrikdytas naktinio darbo, trumpos miego trukmės, šviesos nakties metu, padidėja rizika susirgti tam tikrais onkologiniais susirgimais:
Moterims: krūties ir kiaušidžių.
Vyrams: šlapimo pūslės, žarnyno, plaučių, prostatos, kasos, ne Hodžkino limfomos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad vienas onkologinis susirgimas neapdraudžia nuo tikimybės susirgti kitos srities vėžiu.
Kortizolis, miegas ir vėžys
Susirgimas vėžiu, ligos progresas ir mirtingumas nuo vėžio yra neabejotinai susiję su ilgalaikio streso įtaka, sutrikdytu miego/aktyvumo ciklu.
Miegas ir vėžio gydymas
Pacientai, sergantys išplitusiu žarnyno vėžiu, kurie išmiegodavo nuo 23 val iki 7 val ryto pasižymėjo geresniu atsaku į gydymą. Jų funkcinė būklė buvo geresnė, mažiau ligos sukeliamų simptomų, nustatytas dramatiškai ilgesnis stabilios ligos laikotarpis.
Tyrimai skelbia, kad sutrikęs miego/aktyvumo ritmas 5 kartus padidina mirtingumo nuo vėžio tikimybę per du metus nuo diagnozės nustatymo.
Sutrikęs miego režimas reikšmingai padidina vėžio gydymo šalutinių reiškinių pasireiškimo tikimybę. Pats vėžio gydymas neabejotinai turi įtakos uždegiminiams procesams, kurie gali turėti įtakos blogesniam miegui, depresijai, nuovargiui, mąstymo funkcijoms. Sutrikęs miegas taip pat aktyvina uždegiminius procesus. Nustatyta ir neabejojama, kad lėtinis uždegimas yra susijęs su didesne mirtingumo nuo vėžio rizika.
Trūkstant hormono melatonino vėžys elgiasi daug agresyviau – nustatyta, kad pacientams, turintiems normalų kiekį melatonino, ligą kontroliuoti yra lengviau.
Žarnyno vėžiu sergantiesiems, susitvarkiusiems miego/aktyvumo ritmą, reikšmingai prailgėjo stabilios ligos trukmė.
Taigi, atsakymas, kad „mano miegas yra seniai sutrikęs, seniai gerai nemiegu“ ir nesureikšminimas blogo miego yra nusisukimas nuo pasveikimo tikslo. Akivaizdu, kas rūpintis miegu ir ieškoti sprendimų būdų yra daugiau nei būtina.
2009 metais buvo paskelbtos įrodymais pagrįstos rekomendacijos, skirtos Integracinei onkologijai apie miego gerinimą. Jose rašoma: „bet kokia technika – atsipalaidavimo, meditacijos, išraiškos terapijos, fizinio aktyvumo gerina specifinius fiziologinius ir psichologinius aspektus, sumažina stresą ir neigiamą jo įtaką, pagerina miegą, nuotaiką, sumažina skausmo pojūtį, mažina kortizolio koncentraciją, pagerina imuninės sistemos veiklą“.
Praktikos, gerinančios miegą
Mityba. Nustatyta, kad mityba, skirta sumažinti patiriamą nuovargį, į kurią įtraukta daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, omega-3 riebiųjų rūgščių turinčių produktų, pagerina miegą ir reikšmingai sumažina nuovargį moterims, sergančioms krūties vėžiu lyginant su moterimis, nekeitusioms gyvensenos.
Natūralūs produktai: melatoninas, L-teaninas, levandos, medicininės kanapės ir kanabinidai, ramunėlės.
Kognityvinio elgesio terapijos.
Akupunktūra.
Streso mažinimo metodikos.
Masažas su ar be aromaterapijos.
Joga.
Daugybė strategijų kaip pagerinti miego kokybę, tačiau pirmiausia reikia rasti ir įvardinti priežastis. Tam neretai reikalinga specialisto konsultacija, kuri ne tik išsiaiškins miego sutrikimo priežastis, bet ir padės pasirinkti individualiai veiksmingiausias ir naudingiausias priemones. Todėl prieš priimdami sprendimus ir pasirinkimus – pasitarkite su specialistais ir turėkite kvalifikuotai sudarytą sveikatinimo planą.
