Search
  • Dainora Mačiulienė

Pasirinkimų galimybė

Kiek kartų šiandien plovėte rankas? Tai - viena iš jūsų galimybių rinktis.


Žmogui reikia kontroliuoti, priimti sprendimus. Vieniems mažiau, kitiems daugiau, tačiau tai – žmogaus prigimtinė savybė. Ypatingai pastaruoju metu jaučiamės pažeidžiami ir praradę įtaką ne tik savo rutinai, bet ir aplink mus vykstantiems pokyčiams. Tačiau net ir šiomis aplinkybėmis turime pasirinkimą kontroliuoti savo požiūrį ir elgseną netikėtose, iš anksto nesuplanuotose situacijose.



Šiomis savaitėmis pajautėme, kaip greitai gyvenimas gali pasikeisti. Visu pajėgumu sutrikdyta rutina – vieniems tai karantino laikotarpis, su kuriuo tik pradedame mokytis gyventi, tačiau su panašiu „karantinavimu“ susiduria kiekvienas, išgirdęs vėžio diagnozę. Ar tuomet kai liga tik įtariama ar vadinamieji ikivėžiniai pokyčiai, kuriuos reikia stebėti, tarsi kažko laukti. Kaip toliau kasdien gyventi?


Praeitą mėnesį viename populiauriausių JAV žurnalų, skirtų visiems, palytėtiems kelionės per vėžį – „Sveikatinimas sergant vėžiu“ aprašyta istorija moters, kurios vyras sirgo vėžiu ir jų staiga pasikeitusius gyvenimus bei su tuo susijusius fizinius ir emocinius iššūkius. „Gyvenimas su vėžiu“ – tai laikas nuo tyrimo iki gydymo, nuo gydymo iki tyrimo, kad ir kokie dėkingi už tai būtume“ – sako autorė. O kai gydymas nurimsta, tarsi kambarys prasiplečia – daugiau oro aplink, daugiau dėmesio primirštiems pomėgiams ar draugams.


Tačiau niekada negali būti ramus, kada audra ir vėl užklupus, kaip ir tąkart, kai grįžusi iš jogos užsiėmimo, radau skausmuose skendintį savo vyrą. Paskambinę nurodytais numeriais, išgirdome raginimą atvykti skubiai konsultacijai. Nenorėjome, atrodė tik ką sėdėjome ant savo sofos ir žiūrėjome serialus, o dabar skubiai turime palikti namus ir išvykti. Tačiau protas buvo stipresnis už emocijas, žinojome, kad turime prisiversti palikti savo patogią rutiną ir pasitikrinti. Ligoninėje buvo nustatytas žarnyno nepraeinamumas, tačiau šįkart mums pasisekė – po taikyto gydymo skausmai sumažėjo, o priežastis pašalinta be operacinio gydymo. Tačiau tą savaitę turėjome susikurti iš naujo savo komforto zoną, atsipalaiduoti ir neleisti panikai užvaldyti minčių ir emocijų. Komforto zoną turėjome susikurti ten, kur buvome – ligoninės palatoje, prie vaistų ir lašelinių.


Vėžio diagnozė – visuomet pribloškia, būna netikėta ir sukelianti šoką. Jos neatšauksi ir nepanaikinsi, tačiau galima išmokti valdyti savo reakcijas į ją, kaip gyventi gyvenimą toliau, neleidžiant ligai gyventi už mus. Galima pasirinkti į kokią kovą stoti – būti ligos nuolankiu tarnu, o gal tapti kariaunos vadu – suburiant komandą, kuriai vadovausime patys, kuria besąlygiškai pasitikėsime, pasikliausime ir su kuria kartu spręsti sunkiausius uždavinius. Tuomet susigrąžinamas taip reikalingas kontrolės jausmas, atsiranda sprendimų galimybė ir poreikis – dėmesį koncentruojant į savo mitybą, emocinę ir protinę sveikatą, kūno treniravimą, sukaupiama drąsa nuspręsti kiek atsiverti norime draugams ar šeimos nariams, lengviau sprendžiame kiek norime pagalbos ir daug paprasčiau ją priimame. Atrandame motyvacijos ir noro kaupti teisingą ir patikrtiną informaciją, didinti savo žinių bagažą, nepasiduodame desperatyviems sprendimams ar net pirkiniams, išmokstame atsipalaiduoti, valdyti savo stresą, nerimą, suprantame kokie mūsų veiksmai iš tiesų gali padėti, o kurie tik žaloja. Sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti.


Mano anksčiau minėta amerikiečių pora ypatingai atkreipia dėmesį į pagalbos ir dėmesio sau būtinybę. „Slaugymui ir kito palaikymui pirmiausia reikia vidinių resursų, todėl būtina nepamiršti ir savęs“, - primena autorė, į pagalbą pasikvietusi seserį tik tam, kad galėtų pati ramiai papietauti, atgauti pusiausvyrą, pailsėti fiziškai ir emociškai.


Kiekviena nekontroliuojama situacija gali tapti kontroliuojama, jei tik žinome, kad turime atsitraukti, naujai pažvelgti ir susidėlioti planą, kuo galime patys pasirūpinti ir už ką esame atsakingi.


Žinoma, taip buvo ne visada. „Mes mokėmės du metus. Kol supratome, kaip dirba ligoninė, kaip vyksta gydymas, tačiau aš didžiuojuosi savimi ir vyru. Prieš du metus nebūčiau išdrįsusi svetimo žmogaus paprašyti pakeisti manęs vien tam, kad turėčiau laisvą minutę atsikvėpti ir nejausčiau kaltės, kad išeinu. Mes neatsisakėme gydymo, kiek galėjome stengėmės išlaikyti gydymo režimą, bendradarbiauti su gydytojais ir kitais specialistais, tačiau išmokome susikurti savo gyvenimo tempą, ritualus, režimą, kurį galime ir privalome patys kontroliuoti.“


Jeigu jūs einate kelionę per vėžį, o galbūt patekote į visai kitą sudėtingą medicininę situaciją, visai nesvarbu - kaip pacientas ar artimasis, turiu keletą patarimų:


* Visuomet pasitikėkite savimi, būkite savo geriausiais atstovais bendraujant su gydytojais, bet visuomet prisiminkite – jie stengiasi padaryti viską, kas nuo jų priklauso ir kas jų valioje, kad padėtų jums.


* Priimkite palaikymą. Jeigu kažkas siūlosi jums atnešti maisto ar pakeisti jus ligoninėje, neatsisakykite. Išnaudokite laiką poilsiui, dušui, treniruotei, galerijai. Tai padės atsipalaiduoti ir sukaupti naujų jėgų. Būsite naudingesni ir žaismingeni tik tuomet, kai patys būsite pailsėję.


* Jeigu ilgiau planuojate būti ligoninėje – turėkite lūpų balzamą, išjunkite garsius telefonų signalus ir pasiimkite miego kaukę, ausų kištukus – esate atsakingi už savo gerą poilsį.


* Ir svarbiausia – prisiminkite, kad net vidury didžiausios audros, tuomet kai jaučiatės labiausiai pavargęs ir bejėgis, yra tiek daug dalykų, kuriuos galite kontroliuoti, tik galbūt šią akimirką jų nematote. Tai praeis ir stebėsitės kaip anksčiau nepastebėjote.


O dabar visi kartu - nusiplaukime rankas!


(Parengta remiantis: Jesica Walker. The Choisc is Yours. Cancer Wellness, 2020)





17 views
  • Black Facebook Icon
  • Black Instagram Icon
  • Black Twitter Icon