Valgyti GALIMA viską
Iš tiesų – valgyti galima viską, tačiau ar reikia ir kokiais kiekiais? Ar į maistą žvelgiame kaip į draugą, kuris mums reikalingas kokybiškas, kuriuo turime nuoširdžiai rūpintis ir kurį reikia pažinti, ar nekreipdami dėmesio į vieną svarbiausią gyvensenos aspektą, norime jaustis gerai ir būti sveiki.
Neretas telefoninis pokalbis su artimaisiais, bandant trumpai atsakyti į klausimą: „tai ką dabar valgyti?“. Išsamus atsakymas telefonu per kelias minutes – tai lyg knygyne ieškoti tos vienintelės knygos, nežinant nei autoriaus, nei pavadinimo. Pasirinkimo ir galimybių – daug, tačiau konkretumo ir aiškumo – mažai. Kalbant apie individualias mitybos rekomendacijas reikia įvertinti kokia onkologinė liga nustatyta, kokia diagnozė, koks taikomas gydymas ir jo šalutiniai reiškiniai, kokie žmogaus poreikiai, pomėgiai, prioritetai, fizinis aktyvumas ir daugelį kitų aspektų.
Žmonės, sergantys vėžiu, yra ypatingai didelėje nepilnavertės mitybos rizikos grupėje – ir dėl pačios ligos fizinės ir emocinės įtakos, ir dėl vaistų šalutinių reiškinių ar tiesioginių gydymo pasekmių. Tačiau mityba yra svarbus ir neatsiejama visapusiško vėžio gydymo dalis. Remiantis literatūros duomenimis net iki septyniasdešimt procentų sergančiųjų onkologinėmis ligomis turi nepilnavertę mitybą, kurios pasekmės gali būti įvairios:
1. Daugiau dienų praleidžiama ligoninėje, ilgesnis sveikimo procesas po operacijų
2. Dažnesnės infekcinės komplikacijos, daugiau reikia antibiotikų
3. Ženkliai blogesnė gyvenimo kokybė, daugiau patiriama streso ir nerimo
4. Blogiau toleruojama chemoterapija
5. Blogesni gydymo rezultatai.
Onkologinės ligos išskirtinai didina nepakankamos mitybos tikimybę. Pastaruoju laikotarpiu vis daugiau mokslinio dėmesio skiriama sisteminio uždegimo įtakai, kuris ne tik provokuoja vėžinių ląstelių augimą, bet ir išskiriant įvairius citokinus, yra atsakingas už nepilnavertę mitybą. Per mažas maisto kiekis, skurdus racionas, svorio mažėjimas, mažesnis fizinis aktyvumas, specifinis nuovargis, skausmas, emociniai sutrikimai ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir gydymo rezultatus. Tyrimais nustatyta, kad dėl pačio naviko ir gynybinės organizmo reakcijos į jį, išskiriama daugiau įvairių uždegiminių medžiagų, kurios slopina imuninę sistemą ir taip ilgainiui pasireiškia daugelis anksčiau minėtų simptomų. Taigi, viskas yra susiję. Uždegiminio proceso metu išskiriamos medžiagos – citokinai, kurie sutrikdo angliavandenių, riebalų, baltymų pasisavinimą ir skaidymą organizme, taip pat slopina apetitą, dalyvauja raumenų nykimo procese, yra atsakingi už specifinį onkologinį nuovargį bei mažesnį fizinį aktyvumą. Kraujyje esantys citokinai netiesiogiai gali slopinti vaistų skaidymą kepenyse ir taip didinti jų toksiškumą.
Tai tik keli mechanizmai, kaip vėžinės ląstelės yra susijusios su sisteminiu uždegimu ir jų įtaka mitybai. Onkologinės mitybos rekomendacijos – papildoma onkologijos mokslo kryptis, kuri nėra paprasta ir primityvi. Paskaitos apie mitybą kelionėje per vėžį trunka po kelias valandas ir dar laiko pritrūksta, bet visgi maži žingsniai yra svarbūs ir reikalingi.
Viena iš geriausių galimybių gauti reikalingų mikroelementų, vitaminų kiekį – vaivorykštė lėkštėje – skirtinga daržovės, uogos ar vaisio spalva – tai skirtingų naudingų medžiagų veidrodis.
Violetinė – gausu antociacinų, kurie slopina uždegiminį procesą šalia navikinių ląstelių.
Žalia (ypač kopūstinėse daržovėse) – turi daug mineralinių medžiagų, sulforafanųm kurie ypač svarbūs esant krūties, kepenų ir žarnyno, prostatos vėžiniams susirgimams, dalyvauja detoksikacijos procesuose.
Geltona – liuteinas, kuris slopina vėžinių ląstelių augimą ir dalijimasį.
Oranžinė – karotenoidai, kurie mažina uždegiminį procesą ir slopina karcinogenezę (vėžio vystymasį).
Raudona – likopenas, kuris slopina vėžinių ląstelių augimą.
Išgerkite pakankamą kiekį vandens. Mintis, kad gerdami vandenį chemoterapijos metu ar po jos išplausite vaistus – yra mitas ir žalingas sveikatai. Ne mažiau 2 litrai vandens per dieną yra būtini, kad iš organizmo būtų pašalinami toksinai – chemoterapijos metu žuvusios sveikosios ir vėžinės ląstelės, kitos nenaudingos medžiagos. Mažiau vandens – kraujas tampa klampesnis, tirštesnis, ilgainiui tai gali turėti neigiamos įtakos ne tik bendrai savijautai, aštresni šalutiniai chemoterapijos reiškiniai, bet ir sukelti įvairias komplikacijas ar gretutines ligas. Aštuonios stiklinės vandens per dieną yra būtina ir nediskutuotina pagalba sau.
Prieskoniai – citrina, česnakas, kajenas, petražolės, rozmarinai, bazilikas ir daugybė kitų prieskoninių žolelių, kurios ne tik pakeis įprasto maisto skonį, bet ir ryškiomis spalvomis bei maloniu kvapu sužadins apetitą. Prieskoninė žolelė – kiekviena unikali, savyje turinti skirtingų naudingųjų medžiagų, eterinių aliejų ir jas reikėtų ne puošti lėkštes keliomis šakelėmis, o skirti lėkštėje vietos kaip įprastam garnyrui.
Augaliniai aliejai – įvairūs skirtingi augaliniai aliejai pasižymi skirtingomis sudėtinėmis medžiagomis, kurios praturtina mitybą. Rekomenduojama ruošti skirtingų aliejų mišinius ir juos suvartoti salotoms, košėms, troškiniams.
Jaučiant metalo skonį burnoje rekomenduojama kramtyti mėtas ar mėtinius saldainius, gumą (verčiau rinktis natūralios sudėties), šviežius citrusinius vaisius. Naudokite plastikinius indus, įrankius, gaminkite nemetaliniuose puoduose ar keptuvėse. Prieš valgymą išsiplaukite gaivia dantų pasta dantis.
Mitybos rekomendacijos – po operacijos, chemoterapijos ar kito gydymo metu, taip pat baigus gydymą – turi būti individualios, atsižvelgiant į visumą – įpročius, pomėgius, nustatytą onkologinę ligą ir taikytą gydymą, šalutinius reiškinius, kitas ligas ar vartojamus vaistus, mitybos artimiausius ir bendrus tikslus.
Didelės dozės vitaminų, antioksidantų, įvairių maisto papildų, kurie yra biologiškai aktyvios medžiagos, yra rutiniškai nerekomenduojamos. Tik esant nepakankamai mitybai (dėl ligos ar gydymo, ne dėl „nes neskanu“), įvertinus galimą vieno ar kito vitamino trūkumą ir poreikį, galima rekomenduoti maisto papildų vartojimą. Klaidinga manyti, kad esant kepenų pažeidimui, kuo daugiau įvairių maisto papildų, tuo geriau kepenims – tai tik joms papildomas darbas. O kiekvienos išgeriamos tabletės ar tinktūros sąveika su vartojamais vaistais turi būti įvertinta papildomai specialisto, žinančio, kokį gydymą gaunate, koks jo veikimo mechanizmas ir kokios galimos sąveikos. Neretai girdime komentarą „šio preparato veikliosios medžiagos koncentracija per maža, kad turėtų įtakos vaistams“. Tuomet kyla natūralus klausimas – ar koncentracija pakankama, kad turėtų apskritai kokios nors įtakos? Neretai didžiausia įtaka būna finansiniams ištekliams.
Kiekvienas žmogus yra laisvas rinktis, tačiau akivaizdu, kad maistas – tai viena iš kertinių gyvensenos kėdės kojų, kuri privalo būti tvirta ir teisinga, norint iš tiesų sau padėti.
