Search
  • Dainora Mačiulienė

Vanduo ir aš




Prieš gydymą, gydymo metu ir po gydymo – visuomet rekomenduojame gerti vandenį. Kuo daugiau, tuo sveikiau. Vandenį rekomenduojame gardinti ir spalvinti uogomis, prieskoninėmis žolelėmis – mėta, melisa, įvairiausiomis uogomis, vaisių ar daržovių griežinėliais. Tačiau dažniausiai girdime – „nenoriu vandens, negeriu vandens, po gurkšnį gurkšnoju“. Ir gydytojai vėl kartoja – turite gerti daugiau vandens. Viena iš priežasčių kodėl vandens nesinori – gurkšnojimas iš buteliuko visai nežavi ir tikrai nekelia noro – estetinis vaizdas taip pat svarbus dirgiklis smegenims. Todėl visuomet rekomenduojame įsigyti sau malonią, gražią talpą vandeniui, iš kurios bus gražu ir net įdomu gerti.


Kodėl vanduo svarbus?

Žmogus, kuris suvartoja nepakankamą kiekį vandens arba daug jo praranda – gali tapti dehidratuotas – kaip išgręžta citrina. Kiekvienai ląstelei ir organui reikia vandens. Be vandens žmogus negali normaliai funkcionuoti.


Vanduo žmogaus organizme atlieka labai daug funkcijų:

  • Perneša reikalingas medžiagas ir deguonį

  • Dalyvauja širdies veikloje ir kraujo spaudime

  • Reguliuoja kūno temperatūrą

  • Drėkina sąnarius

  • Apsaugo organus ir audinius – įskaitant ir akis, ausis bei širdį

  • Gamina seiles

  • Pašalina toksines medžias ir atliekas.

Daugelis žinome, kad be maisto galime gyventi ilgą laiką, tačiau be vandens – vos keletą dienų. Pacientai, sergantys vėžiu ir gaunantys specifinį gydymą yra didesnė rizikoje netekti daug vandens dėl gydymo šalutinių reiškinių – pykinimo, vėmimo ar viduriavimo.


Dehidratacijos simptomai ir požymiai

Kuo ilgesnį laiką negausite pakankamo skysčių kiekio, tuo gilesnė dehidtracija bus. Troškulys yra vienas pirmųjų požymių, kad jums trūksta vandens. Tačiau laukti, kol jausitės ištroškę ir tik tada gerti – nėra teisingas požiūris, nes troškulys atspindi, kad jau jums trūksta vandens ir kartais atstatyti trūkumą nebus paprasta. Kartais galite net nejausti troškulio, o vandens jums jau trūks.


Kiti dehidratacijos simptomai:

  • Sausa, lipni burna, išbrinkęs, ištinęs liežuvis

  • Nuovargis ir silpnumas

  • Dirglumas

  • Galvos svaigimas

  • Pykinimas

  • Galvos skausmas

  • Vidurių užkietėjimas

  • Odos sausumas

  • Svorio netekimas

  • Tamsus šlapimas arba sumažėjęs jo kiekis.

Sunkios dehidratacijos požymiai:

  • Ypatingas nenumalšinamas troškulys

  • Žemas kraujo spaudimas

  • Karščiavimas

  • Dažnas širdies plakimas

  • Nesišlapinimas daugiau nei 8 valandas

  • Įdubusios akys

  • Akių sausumas, ašarų nebuvimas

  • Dezorientacija, sutrikusi sąmonė.

Esant šiems simptomams – nedelsiant aptarkite su savo šeimos gydytoju ar kitu specialistu, galbūt jums ar jūsų artimajam reikalingas skubus specifinis gydymas ligoninėje.


Dehidratacijos priežastys

Vandens netenkame kasdien natūraliomis aplinkybėmis – kvėpuodami, prakaituodami, maudydamiesi, šlapindamiesi. Dauguma žmonių vandens balansą išlaiko normaliai gerdami ir valgydami.

Tačiau esant papildomoms aplinkybėms, vandens gaunant nepakankamai, šis balansas greitai sutrikdomas:

  • Viduriavimas, pykinimas, vėmimas.

  • Karščiavimas – karščiuodami ir prakaituodami netenkate didesnio kiekio vandens, todėl ir gauti jo turite daugiau.

  • Kūdikiai, vaikai ir vyresnio amžiaus žmonėms yra linkę greičiau reaguoti į prarastą ir nepapildytas skysčių atsargas.

  • Lėtinės ligos – cukrinis diabetas, inkstų ligos gali turėti įtakos pasikeitusiam skysčių balansui.

  • Aplinka – tai ką veikiate – aktyviai dirbate, užsiimate fizine mankšta, esant karštam orui. Po treniruotės išgerkite 1-2 papildomus puodelius vandens.

  • Turintys viršsvorį ar nutukimą yra didesnėje rizikoje greičiau dehidratuoti.


Dehidratacijos korekcijos patarimai

Svarbu sumažinti simptomus, trukdančius išgerti pakankamą skysčių kiekį.

  • Jeigu negalite gerti ar valgyti – rekomenduojama čiulpti ledo plokšteles ar ledinukus ant pagaliuko.

  • Drėkinti lūpas ir esant reikalui naudoti burnos gleivinėje esančių žaizdų apsaugą šaldančiais specialiais preparatais – tai leis valgyti ir gerti mažiau skausmingai.

  • Jeigu galite gerti – gerkite. Geriau gurkšnoti mažais gurkšniais, užuot išgėrus didelį kiekį vandens vienu metu – tai gali sukelti pykinimą.

  • Visur su savimi turėkite vandens butelį ir nuolat gurkšnokite. Iš kur gauti vandens? Čiaupo. Lietuvoje vanduo yra saugus. Virintą vandenį rinkites jeigu kraujo rodikliai yra nukritę po chemoterapijos.

  • Išgerkite stiklinę šilto vandens tik atsikėlę.

  • Jeigu viduriuojame – rinkitės mineralizuotą vandenį, girą.


Kaip apsisaugoti nuo dehidtracacijos?

  • Gerkite daug skysčių. Koks jums reikalingas kiekis per dieną priklauso nuo jūsų bendros sveikatos būklės ir gyvensenos. Pasitarkite su jus gydančiu gydytoju kokį kiekį jums sveikiausia suvartoti. Jeigu nusibodo grynas vanduo – paskaninkite jį natūraliais priedais – uogomis, vaisių ar daržovių griežinėliais, prieskoninėmis žolelėmis (mėta, melisa). Vandenį pakeiskite arbata, ypač žaliąja, natūraliomis be pridėtinio cukraus daržovių ar vaisių sultimis, išsivirkite kisielių ar džiovintų vaisių kompotą.

  • Valgykite vandeningą maistą – salotose yra iki 95 proc. vandens, arbūzai, melionai, brokoliai. Įvairios sriubos, natūralūs jogurtai, ledinukai taip pat turi didelį kiekį vandens.

  • Kontroliuokite gydymo šalutinius reiškinius: pykinimą, vėmimą, viduriavimą galima sukontroliuoti, tačiau apie tai turite pasakyti savo gydytojui ir vykdyti jo rekomendacijas. Neužtenka įsigyti vaistų ar papildomų priemonių, jas rekomenduojama ir vartoti, norint pasiekti rezultatų.

  • Nelaukite kol norėsite gerti. Prisidėliokite namuose visur taurių, mėgstamų puodelių, gertuvių, kuriose bus vanduo – praeidami atsigerkite. Pasiimkite su savimi išeidami iš namų, turėkite atskiras gertuves automobilyje ar darbe.



83 views
  • Black Facebook Icon
  • Black Instagram Icon
  • Black Twitter Icon